Žalioji arbata

Žalioji arbata yra „tikrosios arbatos“ rūšis, gaminama iš arbatos augalo lapų. Ši arbata plačiausiai auginama Kinijoje ir Japonijoje, kur ji taip pat yra pati populiariausia. Žalioji arbata jau seniai sulaukė pasaulinio pripažinimo dėl savo neįprasto skonio. Žalioji arbata yra skirtingų rūšių, įskaitant dragonwell, gunpowder, matcha ir sencha. Nors kiekvienos rūšies žaliosios arbatos skonis skiriasi, tačiau jos visos turi panašumą – žalioji arbata yra švelni. Ši arbata taip pat plačiai naudojama maisto gaminimo receptuose ir kitokiuose gėrimuose, pavyzdžiui, kokteiliuose.

Kas yra žalioji arbata?

Žalioji arbata yra arbatos rūšis, gaminama iš arbatos augalo Camellia sinensis lapų. Tai visžalis krūmas, kilęs iš pietvakarių Kinijos miškų regiono. Jis dažniausiai auga dideliame aukštyje ir vėsioje temperatūroje ir yra saldesnio, švelnesnio skonio nei kitos arbatos augalų veislės, kurios daugiausiai naudojamos juodajai arbatai gaminti. Japonija ir Kinija dominuoja žaliosios arbatos gamyboje. Visi arbatos lapai būna skinami rankomis. Gaminant žaliąją arbatą, lapai būna laikomi karštyje iškart po derliaus nuėmimo, o juodosios arbatos lapai paliekami oksiduotis prieš džiovinant. Japonijoje žalioji arbata džiovinama garais, o Kinijos žalioji arbata apdorojama sausu karščiu, naudojant orkaitę primenantį būgną arba indą. Didžiąją žaliosios arbatos dalį sudaro vien arbatos lapai. Kai kurie japonų gamintojai naudoja tik augalo stiebus arba sumaišo juos su lapais.
Yra keletas žaliosios arbatos rūšių, kurios skiriasi arbatos apdorojimo būdu. Priklausomai nuo konkrečios žaliosios arbatos rūšies, skiriasi ir jos skonis, nors paprastai jis yra minkštesnis ir saldesnis nei juodosios arbatos. Japoniškos žaliosios arbatos pasižymi stipriu augaliniu skoniu, kuris primena jūros dumblius su citrusinėmis natomis. Kiniškos žaliosios arbatos paprastai būna švelnaus augalinio skonio, šiek tiek saldesnės, riešutų, gėlių, medienos ir vanilės natų. Yra keletas skirtingų žaliosios arbatos rūšių, ir kiekviena turi savo išskirtinio skonio savybes. Bi Luo Chun: Kinų mėgstamiausia arbata yra saldaus augalinio skonio. Dragonwell: JAV populiari kiniška arbata, pasižyminti švelniu, saldžiu kaštonų skoniu. Genmaicha: Japoniškas arbatos mišinys su pūstais ryžiais, šios rūšies saldus, skrudintas, augalinis skonis. Gunpowder: kiniška arbata, kurios gaminimo metu džiovinti lapai suspaudžiami į granules. Ji dažnai būna lengvo augalinio skonio. Gyokuro: Japoniška žalioji arbata, užauginta šešėlyje, puikiai atskleidžianti umami skonį. Hōjicha: skrudinta japoniška lapų ir stiebų arbata, kurioje yra mažai kofeino. Ji turi šiokį tokį medienos poskonį, kuris labai patinka kavos mėgėjams. Jazminas: Mėgstamas tarp aromatizuotų arbatos mišinių, švelnus jazminų žiedų saldumas suteikia žaliajai arbatai subtilų skonį. Kukicha: garuose virta arbata, pagaminta iš japoniškos arbatos stiebų. Ši yra saldaus ir augalinio skonio su mažai kofeino. Matcha: Japoniškos arbatos milteliai, karčiai – saldaus skonio. Sencha: Japonijoje populiari augalinio skonio žalioji arbata.

Kaip paruošti žaliąją arbatą?

Daugelis žmonių, manančių, kad nemėgsta žaliosios arbatos, tiesiog niekada nebandė geros žaliosios arbatos, kuri buvo tinkamai paruošta. Dažna klaida ruošiant žaliąją arbatą yra verdančio vandens naudojimas. Nors paprastai juodajai arbatai ruošti galima naudoti verdantį vandenį, tačiau ruošiant žaliąją arbatą verdantis vanduo net geriausius žaliosios arbatos lapus gali paversti bjauraus, kartaus skonio. Dauguma žaliųjų arbatų yra geriausios, kai mirkomos maždaug 65 – 80 C temperatūroje. Taip pat svarbu vengti per ilgai mirkyti žaliąją arbatą, nes pernelyg ilgas mirkymas taip pat padarys šią arbatą labai karčią. Kai kurios arbatos (ypač garuose virtos japoniškos žaliosios arbatos) turėtų būti mirkomos tik 20 ar 30 sekundžių, o kitos (pvz., Jasmine Pearls žalioji arbata) gali būti mirkomos iki 4 minučių. Kadangi žaliosios arbatos rūšių plikymo temperatūra ir laikas skiriasi, visada tikrinkite paruošimo instrukcijas, esančias ant arbatos pakuotės. Skirtingai nuo juodosios arbatos, žaliajai arbatai nereikia grietinėlės, pieno, cukraus ir kitų priedų, tačiau citrina kai kurioms žaliosios arbatos rūšims priduos trūkstamo cinkelio ir išskirtinio skonio.

Žaliosios arbatos nauda

Žalioji arbata pasižymi išties didele privalumų gausa. Pastarosios sudėtyje yra antioksidantų, kurie mažina riziką susirgti įvairiomis širdies ligomis, gerina smegenų veiklą, lėtina senėjimo procesus. Taipogi, tokia arbata stiprina imunitetą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, saugo nuo dantenų ligų. Visgi, vienas iš didžiausių šio produkto privalumų yra tai, jog jis kontroliuoja uždegiminius procesus. Be to, žaliąją arbatą specialistai rekomenduoja tiems asmenims, kurie skundžiasi prastu burnos kvapu, dažnai peršąla, jaučia didelį nuovargį, turi specifinių odos problemų. Kai kurie tyrimai rodo, jog reguliarus arbatos vartojimas gali netgi sumažinti riziką susirgti tam tikrų rūšių vėžiu. Taigi, toks gėrimas pasižymi išties visapuse nauda organizmui.